nutverti

nutverti
2 nutvérti, nùtveria, nutvė́rė Š, Rtr, NdŽ, ; Q27, SD1129, SD78,388, H, H171, R, , Sut, N, M 1. tr., intr. nučiupti, pagriebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Šuva nutvė́ręs už kelnės dantimis duskina J. Iš nejučių nutvérk J. Plaukų nutvėręs traukau R187, 248. Nutvė́riau tą šunį už sprando, laikau aš jį Pšš. Už pentinų arklį nutveri, ka kaustai Klm. Anie jau nora mun už apkaklės nutvérti Als. Gaspadinė nutver̃s už kudlių [vyrą] ir veda Žl. Toks vėjas namą kilo[ja], lyg kas būtų jį už kampų nutvė́ręs Rg. Avį paleisk, o aš nūtvérsu, kaip parlėks Lkv. Nùtveri, paspėji pagaut [bitę], tai kitos nepuola tada Kvr. Kas tur bitis savo kieme arba darže, tas spietlių savo tur nutverti ant savo gruntu S.Dauk. Žuvį nū̃tveru, nū̃tveru, ana vis mun iš rankų pasprunka Pln. Kojas an suolo užsikeldavai, ka koks vaiduoklis nenutvértų Slv. Va, katinas neseniai nutvė́rė [žiurkę] Sk. Vištą nutvė́riau: sparnai šlapi, papilvė šlapia – nuo tų ančiukų Jrb. Nutvė́riau už barzdos seniaus tokio ir pakračiau Varn. Už kaltūnų nutvė́rė i gerai aną pamokė Škn. Ana už pečius nutvė́rė aną ir įvilko į tą kamarą Dr. Papykus aš kad nùtveriu [prausiamą vaiką] už kaklo, kad palenkiu Mžš. Motriškė buvo jam nutvėrusi už skverno ploščiaus S.Stan. Ir nutvėrė ranką jos, ir pametė karštinė (drugys) ją BtMt8,15. Nutvėrė tada ranką kūdikio ir tarė jop Ch1Mr5,41. Nusidėjimas tada aba neteisybė sugauna, nutveria ir suriša piktadėją SPII159. Ir nutvėręs veršį, kurį buvo pasidarę, sudegino Skv2Moz32,20. Kas būtų iš jūsų, kurs, turėdamas vieną avį, o ir ta inpultų subatos dienoj šulnin, o nenutvertų jos ir neištrauktų? Ch1Mt12,11. | prk.: Ką čia da nutvė́rei (išgirdai)? Lk. Gal kur netoli, bet kad nenùtveri (negali prisiminti) Kvr. Telžk kokį žodį nutvė́ręs, nepasiduok Krš. Nepiktžodžiauk, idant V. Dievas už žodžio nenutvertų ir neišpildytų tavo geidimų brš. Visus mano žodžius, kuriuos aš tau sakau, tus nutverk (pabraukta priimk) širdžia ir priim juos ausimis BBEz3,10. Nė vieno šlako malonės negalėjo nutvért savimp DP396. Kurių tiektai atleisite griekus, atleisti bus jiemus, kurių tiektai nuotversite, tų bus nuotverti 589. ^ Už uodegos niekada žuvies nenutvérsi Jrb. Apsidžiaugė, lyg velnią už uodegos nutvėręs KrvP(Vlk). Nutvėrė kaip šuo ožką LTR(Rs). Ne ausys, ne ragai, nenutversi susiperdus Šts. Dantys kaip vilko – ką nutvėrė, neišleis KrvP(Rk). Nelipk aukštyn, kiti nutvers už kojos VP32. | refl. tr. Sut: Ta lapė ir vėl capt jį nusitvėrus sau neštis Sln. Veizu – vieną avikę vilkas nusitvė́rė LKT115(Up). Tai tuo pavijo, nusitvė́rė, da antausių davė Nm. Ik Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs, Slunkiaus irgi Pelėdos šonus skalbti pradėjo ir po tam, plaukų nusitvė́ręs, išmetė laukan K.Donel. Nusìtveras putbalą (kamuolį) i leka [krepšininkas] par aikštę Krš. Anų troba užsidegė, mama nusitvė́rė už galvos, o sunki buvusi, – i paliko vaiko žandeliai juodi Yl. Kaip iš lovos atsikeliu, ant rankų vaiką nusìtveriu JV839. | Vaikiai mergaites liuob nešios į lauką nutvė́rusys Pln. Jie (žvėrys ir paukščiai) ne tik rėkė ir dainavo, bet ir šoko, kas ką nusitvėręs A.Vaičiul. | prk.: Reikia … nusitverti lietuviškumo LTII381. Mano raštuose nėra nieko tokio, už ko galėtų nusitverti ir pagaląsti savo dantis visokie kritikai, recenzentai J.Balč. Paskui Kepleris nusitvėrė visomis keturiomis už Koperninko teorijos Blv. Kodėl bažnyčia nusitvėrė pamaldose numirusios kalbos (lotynų)? Blv. Tuos žodelius savo tėvo aš tikrai nusitvė́riau ir, kol gyvs krutėsiu, kasdien paminėsiu K.Donel. Žodį pagaunu, žodžio nusitveriu R38, 51. Nusitveriu tėviškės, pasiliekmi pri tėviškės savo R23, 30. Važiuotum čia dirbtų, kad jūs te miesto nusitvė́rę Slm. ^ Nusitvėręs kaip velnias savo močią PPr288.tr. apkabinti: Klišis su bjauriais sopagais Pimę nutvė́rė, o Kairiuks aps’avęs kurpes Tušę pagriebė ir lietuviškai ant aslos šokdami spardės K.Donel. Ir jis (kareivis) savo žmoną nutvėrė į glėbį taip drūčiai, kad ji net spigtelėjo iš laimės A.Vaičiul.refl. tr. prk. susistabdyti, sulaikyti: Jau ji tokia pleškatainė: ka tave nusitver̃s, pusę dienos laikys pasistačius Jrb. 2. tr. įsikibti, įsikabinti norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Aš būč šokus pro langą, o duktė nutvė́rė LKT319(Ant). O Danielas juokėsi ir nutvėrė karalių, jeib neįeitų BBDan14,18. | refl. intr., tr. Kv: Ji nusitvėrė už tvoros, kad neišvirstų J.Balč. Abiem rankom nusitvė́riau už sesers NdŽ. Tik spėjau už [ratų] krašto nusitvért, būčiau išgriuvęs Grž. Ka joji, nusitverk už karčių, ka nenukristumi Pln. Gaspadorius nusitvė́rė tam arkliui už pavadžio BM156(Jnšk). Galiu vaikščiot tik nusitverdamà Prn. Jisai beskęsdamas į jūrių kraštelį, jisai nusitvėrė žaliąją ievelę StnD3. [Viešpats] nuogas ant kryžiaus ižpėlotas, medžio abiem rank[om]u nusitvėręs SPII230. ^ Rėkauja kaip girtas, tvorą nusitvėręs V599(Al). Jei bijai, nusitvérk už „bijau“ (juok.) Šv.refl. tr., intr. prk. pasiremti, vadovautis: Jaunas nusìtveri už myliamo, o senas už ko nusitvérsi, ka ne už Dievo Krš. Nemimielas svietas živatui verksmingam, nėr ko nusitvert žmogui sielvartingam KN16. Eina į bažnyčią tankiai, meldas – už ko nusitvérsi senas?! Krš. Atstok nuog pikto, o gamtos nutvérkis DP36. Jūs turit poną savo Dievą sekti, … jam slūžyti ir jo nusitverti BPII310. Nusitverkiat šarvą Dievo, idant galėtumbit atsispirti hadyną piktą VlnE121. Nuositveriu nuog to, idant kas manęs ne aukščiaus laikytų, neng jisai mane regi VlnE36. Dievas … užžiebė mūsump tikėjimą, kuriuo sūnaus nuslūžijimą nusitveriame ir gėrybes jo sau pasisaviname MT81. 3. tr. paimti, suimti, apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Jau su ranka buvau nutvė́rus raut lauk tą žolę Smln. Rankelę mergučei išmušė, nė peilio nenùtveria, duonelės nenuriekia Skr. Čia da mėsos prie kaulo nėr, o tę jau gali nutvért Jrb. Spenys įlindęs į tešmenį, kai tik gali nutvért Jrb. Nùtveri pėdą eidama i neši į eilę Krž. Taigi nutvérk rykus, kurie tam yr padaryti, o mėžk greitai ir linksmai pakvipusį skarbą! K.Donel. Tokiam duok nutvė́rus kačergą kaip šuniui Srv. Kelkitės, vyrai, … spragilus reikia nutvert KlvD276. Prūsų jaunimas pasikelia, už kits kitą ginklus nutvera RD194. Nutvė́ręs akmenį šveitė galvon Skdt.
nutvertinaĩ adv.: Jisai kalaviją davęs šviestų (orig. šviestu) nutvertinai CII586. | refl. intr., tr.: Nusitveriu kokio daikto B177. Turėjo lazdinę nūsitvė́ręs Jdr. Tas Antonas mūso lazdą ranko[je] tokią nusitvė́ręs Pln. Nėra šaukšto nusitverti, nė vieno bliūdelio LTR(Kp). Nusìtveri i kuli su spragilais Pžrl. Šiaudus i krausi teip: an kestėms padėsi i tujau nutvérsys už galus Gršl. Už to stalelio sėdi jauna panaitė ir nusitvėrus siuvinį siuvinėjo BsPIII25. Kaba svirne kančiukėlis, aš jį nusitvérsiu JV951. Stovėjo žalnierukas, pūčką nusitvėręs, kardu pasirėmęs KlvD230. Lovys [duonai minkyti] iš drūkto medžio iškirstas, pri galo tokios rankos nusitvérti End. Antras galas to buomo yr smailus, kad būtų nusitvért už jo Vl. Šitas kotelis smagus nusitvert Snt.
4. refl. žr. 2 sutverti 5 (refl.): Vesas tą pačią į bažnyčią už ranką nutvė́ręs[is] Dr. Ant galo pamenu, jog ir mūsų broliai latviai norėtų, idant lietuviai nusitvėrę už rankų latvių eitų kariauti maskolius A1884,3(J.Šliūp). Su brolužėliais namo parėjau, už baltų rankų nusitvérdami JV122. 5. tr. atsitiktinai pačiupti ko kiek: Skrisdama paukštytė pro šalį nutvėrė žiedą ir nešas LTR(Ds). Te kokių bulbų nutvė́ręs [pavalgai] Kvr. Jei nutvérsi kokių silkelių, tai jau labai sotus Šmn. Aš tai neposnykauju: kad tik nùtveriu šmotą mėsos, ir suvalgau Svn. Ir vaišina kas ką nutvė́ręs Bsg. Gert, būdavo, ką nutvėrus, paduoda Ps. [Kilus gaisrui] norėjo nutvė́rus išsinešt, ką pagriebus Pl. Eisiu į dvarą, gal gausiu ką nutverti suėsti DvP30. Vogdavo viską, ir vištas, ką tik nutver̃s Skp. Gera būtų mergiotė, tik džiauna, ką tik nutvėrusi LKKXVII24(Sml). Ką tik nutvérdamas pardavinėja Srv. | Čigoniotės, čigoniokai tai jie eina visur, par kaimą lekia, vienas tą nutvė́rė, kitas tą nutvė́rė Kp. Į pirštą įsipjauni, po stalu voratinklių ieško, uždeda i užriša škurlį kokį nutvė́rę Gdž. Kokį [medžiagos gabalą] nutvérdavau, tokį išsiuvinėdavau PnmŽ. | prk.: Progą nutvė́rė tą preikšą atsivesti Krš. Kiek nutvérdamas laiko, kraunu malkas pavietin Krs. Nutvėrusios laisvesnę valandėlę, čia susėda užkąsti ir pačios virėjos . ^ Ką nùtveru, su tum duru Krš. | refl. tr.: Teip valgyt noris, o nėr ko ant greitųjų nusitvért Skrb.atsitiktinai gauti, įsigyti: Einu į turgų – gal kiaušinių nutvérsiu Mžš. Klumpelį kame tu rasi nutvérti turguo, nė būti nebuvo End. Jei pri krautuvių stypsotumi, gal ką i nutver̃tumi Krš. Kad avižienių kruopų nutvérsiu, padarysiu kysielio Skp. Kur nutvė́rei tiek pinigų? Jnšk. Siuvėjas tiko žmonėms ir jis greit ką nutvérdavo (gaudavo darbo) NdŽ. | refl. tr.: Kai rublį nusitveria, geriau pavalgo Ps. Gerą gyvolį yra sunku nusitverti Lkž. 6. tr., intr. imtis ko, griebtis ką daryti: Ką nùtveri pirmiau, tą daryk Jrb. Dirbo ką nutvėręs, tiktai to nusitvėrimo nelabai kas buvo J.Balt. Duoną nùtveria riekt, po tam ir viralą srebia K.Donel. Paskui nutvė́rė gydyt, gerai gydė Erž. Alvydukas kad nū̃tvera purtinti vežimuką, tai net vaiko galva laksto į šalis Lkv. Sunkius darbus taip nutvėriau, kai kitos mergytės [p]RD1. Kad jie tik pabandys, tai jie paskui su džiaugsmu tą darbą (bitininkystę) nutvers LC1883,21. Kalbėt tai galo nėr, tik kalbą reikia nutvért Pnd. Ale ka dabar teip stačiai nutvė́rėt [pasakoti] . ^ Nutverk darbą ne šventoms, bet šiokioms dienomis ST623. | refl. tr., intr. : Nusitvérk darbo, nevalkiokis be darbo J. Darbą prademi, nusitveriu darbo R22, 29. Nusitverkis ką . Jis labai darbų nusitvėrė N. Seniau nė tų pabrikų nebuvo, nė nieko, o visi darbo nusitvérdavo Akm. Negražu dykam valkiotis, galėtum kokio darbo nusitvert Ps. Namie ji taip pat nelabai ką nusitverdavo . Pačio[je] sveikato[je] merga, pačio[je] gražumo[je] – any darbo nenusitver̃s! Mžš. Žoliauju žoliauju kiaulei, nei kada darbo nusitvért Skr. Per tuos paukščius tai nieko negali nusitvért Slv. Kai nemiega, ką gi nusitver̃s – geria Ėr. Nūsìtverias jiejai (vyrai) rūkalo i dirbas Grd. Prie alaus ką gi nusitver̃s: balsą turėjo, tai maliodijas ir vedžiodavo Krs. Vis protingai, vis pamaži nusitvérkite darbus K.Donel. Po tėvo mirties jis nenusitveria kito darbo, tik trankosi po gatves J.Balč. Minutės be darbo nepabus, vis ko nors nusitveria, juda ir juda! J.Balt. | Ale kokia [daina] čia dar nusitvért Plv. Anksti rytą atsikėliau, dainuškėlę nusitvėriau LTR(Pn). Per tą susirinkimą jis ją nusitvė́rė (ėmė kaltinti) Jrb. 7. tr. R129, 170 užklupti, užtikti: Nutvė́rė bevagant obūlus Kv. Ir aną nutvė́rė su tais kailiniais Žeml. Samagoną nutvė́rei i nudyžk teip, ka nenorėtų Trg. Neimk iš torielkos paskutinio kąsnelio, be par mergas nutvers LTR(Ob). Nenutvė́ręs negi gali pasakytie Skp. Sako, nutvérsme parduodant a papjaunant – sausas nebišeisi Mžš. Vartaĩ tave dar niekados nenutvė́rė K.Donel. Vieną sykį nutvėrė jį tėtušis darže ropes beraunant LzP. Bet aš tave perspėju: jei nutversiu vagiant, pasielgsiu kaip su vagim J.Balč. | prk.: Karas čia muni nutvė́rė, atsivargau Krš.sugauti, suimti, areštuoti: Kai jį nutvė́rė, viską iš padugnių išrinkinėjo Skr. Jauni policninkiukai, nėko nenùtvera kuliganų Krš. Čia Liebų buvo nutvė́rę, nu ką čia žmogus padarys Gršl. Antrąsyk ka nùtveria [knygnešį], da toliau nuveža (ištremia toliau nuo pasienio) Bt. Jie turėjo ateit ir jį (Jėzų) nutverti, idant jį padarytų karaliumi VlnE51. Nutvėrė jį žydai PK160. Tuomet jie ieškojo jį nutverti, bet jis ištrūko jiems iš rankų SkvJn10,39. | Paskui jį nutvė́rė (pasodino) į kalėjimą Jrb. ^ Bepigu būt vogti, kad nieks nenutvertų LTR(Šll). Nenutvė́rei – ne vagis Jrb. Namų vagis sunku nutvért JT295. Nùtvera vagį i malagį Yl. Nūtvérčiau ir už bambai pakarčiau Krg.Lkv prk. nustatyti, išsiaiškinti: Daktaras nutvėrė ligą, bereik pagydyti Šts. | Su daktarais prasidėk, šimtus ligų nutvérs (išras) Krš. 8. tr. gauti, susirasti: Laiminga ta motriška, kur muni jau nutvė́rė Yl. Kad ir seną bobą nùtveria, vis tiek ženijas Pnd. Kvieslį atsivežė ir savo svočią kubilo drūtumo. Kur jie tokią drūtą ir nutvėrė? Skrb. Ateikit popiet, Lukinskienę maž nutvérsiu Slm. Iš kur tu tokį dainininką nutvėrei? J.Bil. Sakau, dabar mergos – tai tik ir težiūri, kaip kokį vyrą sau nutverti J.Paukš. | refl. tr.: Būtų nors kokį senį nusitvė́rusi, vis lengviau kaip vienai Krš. Tokią lutelę nusitvė́ręs, a geresnės neranda mergos Rdn. Aš kalta, kad nusitvėrei ubagą vyrą?.. I.Simon. 9. tr. užgriebti, užkabinti: Vasarojus palei žemę, su dalgiu nenùtveria Skr. Sausą eglės šaką braukyk par dalgio ašmenis: minkštoji vieta nutvers, kietesnė – slys Šts. Pielyčia nū̃tvera, kur minkšta dalgio vieta Šts. Vienam akies mirksnyje šitas žmogus po akių savo moteriškės ir vaikų garinios mašynės nutvertas ir sutriuškintas Kel1878,13. Traukinys automobilą nutvėrė, metė į grabę ir visai sutruškino prš. 10. tr. staigiai apimti, apsiausti: Akrūtas, čionai arti upėje esąsis, tapė ugnies nutvertas ir nudegė sulig vandenimi LC1883,2. Dideliam vėjui esant, liepsnos nutvėrė veik visus namus prš. | prk.: Naujas karštis ūmai silpną širdį jo nutvėrė A1884,122. 11. tr. End staigiai suimti, užpulti (apie ligą): Dabar jau tikrai nutvė́rė [liga]: a ketvirta diena, kai nepaeinu Skdv. Muno moterį buvo nutvė́rusi sunki liga Šv. Gal liga kokia nutvėrė, ar vėjas užpūtė V.Krėv. Te jau kokia smarki liga jį nutvė́rė Jrb. Ką nùtveria liga, tai geria ar negeria – tas pats Snt. Drugys jį nutvėrė R140, 303, N. Jį vakar drugys užpuolė, nutvė́rė, pagavo krėsti KI59. Nutvėrė mane baisus drebulys . | refl. tr.: Pradėjo pensiją gaut, i ligos nusitvė́rė Jrb. 12. part. praes. storas, pritveriamas: I marškiniai buvo nutveriamì, samplėšiniukai, i skersės – vis numiniukai Vdk.
◊ po pãžasčia nutvérti; R31, 41 pagelbėti, apsaugoti.
trumpaĩ [už kùpros] nutvérti
1. griežtai pareikalauti: Nūtvérk trumpaĩ: sakyk, ką žinai Šv. Sakau, nutvérk trumpaĩ už kùpros: jei je – je, jei ne – i nereik End.
2. griežtai prižiūrėti: Trumpai jį nutverk N.
už galvõs nusitvérti labai nustebti: Pamatytų žmogus dabartės užsikėlęs – už galvõs nusitver̃tų Brt.
už nósies nusitvérti imti galvoti, susiprotėti: Ko čia tie žmonės dar vis mala liežuviais, tegul už savo nosies nusitveria I.Simon.
už rañkos nutvérti pagauti vagiant: Ar tave už rankos nutvėrė? Žem. Vagys viseip išsisukinė[ja], kol nùtvera už rañkos Pln. Nenutvėręs už rankos, nesakyk – vagis Krtn. Už rankos nenutvė́ręs, nesakyk, kad vogė Grž. Nutvė́ręs až rañkos, tai žinai, kas PnmR.
už uodegõs nutvérti priversti už ką atsakyti, prigriebti: Kai nutvers už uodegos, kur tada pasidėsi? Vdžg.
\ tverti; aptverti; įsitverti; nutverti; patverti; pratverti; pritverti; sutverti; užtverti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • nutverti — nutvérti vksm. Katė̃ nutvėrė pẽlę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nutverti — 1 nutverti, nùtveria, nutvėrė tr. 1. Plt padaryti, pastatyti (tvorą): Brolis labai tvirtai ir gražiai tvorą nutvėrė NdŽ. Tvora po vienai linijai lygiai nutverta DrskŽ. Gražiai nū̃tvera toras, gali šauti viršūnėms – neužkliudysi Pvn. Tvorą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutverti — 3 nutverti, nùtveria, nutvėrė intr. 1. DŽ nustygti, nubūti: Negaliu namie nutverti Stč. | refl.: Teip gelia dantį – vieto[je] nenusìtveriu Ėr. 2. refl. pajėgti susivaldyti, susilaikyti ko nedarius, nerodžius jausmų ir pan.: Dyvais nenusitvėriau …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutvėrimas — 2 nutvėrìmas sm. (2), nutvėrimas (1) KI64, KŽ; SD377, Sut → 2 nutverti: 1. SD287, N, Grž Sunkus nutvėrimas [išdykėlio], kur nutversi tokį! DūnŽ. | refl. Sut, KI60,220. 2. KI65. | refl.: Daiktas ant prisitvėrimo, ant nusitvėrimo KI65. 3. Ant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugriebti — nugriẽbti, ia, nùgriebė 1. tr., intr. nučiupti, nutverti: Atlėkė varna, nugriebė kepurę su pinigais ir nunešė BsMtI118. Nugriebė jai karštom replėm už liežuvio ir – laikyt BsMtI19. Baimė ima, kad vanagas karvelius nenugriebtų Gž. | Skutėjas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutvėrimas — 1 nutvėrìmas sm. (2) NdŽ 1. → 1 nutverti 1. 2. → 1 nutverti 5. tvėrimas; aptvėrimas; atitvėrimas; įtvėrimas; ištvėrimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prigriebti — prigriẽbti, ia, prìgriebė 1. tr. pasiekti, pačiupti: Aš benoriu prigriẽbti obalį, t. y. dasiekti J. | Jau gerai išalkęs, prigriebiau, priėdžiau ir prigėriau BsPIII44. Kad tik biškį [eglė] prigriẽbia kito medžio, ir sūsta tuoj Pc. 2. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmirti — apmir̃ti, apmìršta, àpmirė; SD204, R128 1. intr. K pasidaryti beveik negyvam, pusiau mirusiam: Keletą nedėlių pasirgusi, apmirė ir parbuvo mažne negyva keturias dienas M.Valanč. Boba kap žudėj[o] žiedą an piršto, tai ir àpmirė mergelė (ps.)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsitverti — 3 apsitverti, apsìtveria, apsitvėrė 1. išlikti patvariam, tinkamam, išsilaikyti: Ale čia mums buvo apsitvėrusios tos stiklinės, i parsprogo Ms. Jug ka kas apsìtvera, i stova Ms. 2. įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: Yr dabar dar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptverti — 1 aptverti, àpveria, aptvėrė tr. 1. SD1115, SD221, H, R378, MŽ507, Sut, J, Š, LL125, NdŽ tvora apriboti, apsupti, apjuosti: Padrūtinu, aptveriu mūrais R55, MŽ74. Kampą aptverti, užtverti KI36. Sodybos aptvertos akmenine tvora, kiemai išgrįsti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”